Aminorūgštys – nauda organizmui

Aminorūgštys – su baltymais gaunama medžiaga, gyvybiškai reikalinga normaliam organizmo funkcionavimui bei smegenų veiklai. Aminorūgštys yra atsakingos ir už informacijos perdavimą iš vienos nervinės ląstelės į kitą. Dalis reikiamų aminorūgščių organizme pasigamina, tačiau kitos yra gaunamos su maistu. Aminorūgščių galima gauti valgant sojos, pieno, sūrio bei ankštinių daržovių, o taip  pat liesos žuvies ar mėsos, ypač tinkama yra vištienos krūtinėlė. Kad aminorūgščių netrūktų organizme, rekomenduojama savo mitybą suderinti taip, kad jų nebūtų nei mažai, nei per daug.

Aminorūgščių rūšys

Pagrindinių aminorūgščių priskaičiuojama 20 rūšių, tačiau esminės arba nepakeičiamos yra 9 aminorūgštys: valinas, leucinas, izoleucinas, metioninas, treoninas, lizinas, fenilalaninas, histidinas bei triptofanas.

Valinas – padeda apsaugoti raumenis aktyvios fizinės veiklos metu, nes yra energijos šaltinis. Valinas pašalina žalingas medžiagas iš kepenų, apsaugo jas bei tulžies pūslę nuo pažeidimų bei irimo.

Leucinas – viena iš labiausiai ištirtų ir išnagrinėtų aminorūgščių. Leucinas tiesiogiai veikia baltymų sintezę ir gerai apsaugo raumenų baltymus nuo irimo. Jis sumažina riebalų masę organizme, pagreitina ir palengvina randų gijimą, o tai pat reguliuoja gliukozės koncentraciją kraujyje.

Izoleucinas – aminorūgštis, didinanti ištvermę, skatinanti žaizdų gijimą bei greitinanti krešulių susidarymą žaizdoje, palaikanti normalią gliukozės koncentraciją kraujyje. Trūkstant organizme izoleucino, gali skaudėti galvą, atsirasti nuovargis bei irzlumas ir netgi depresija.

Metioninas – būtinas natūralaus antioksidanto glutationo gamybai. Jis šalina toksinus, palaiko normalią širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją. Metioninas svarbus kepenų funkcijos palaikymui, apsaugo jas nuo riebėjimo procesų. Metioninas padeda kitų aminorūgščių – cisteino ir taurino sintezei.

Treoninas labai aktualus centrinės nervų sistemos ir imuninės sistemos, širdies ir kraujagyslių bei kepenų normaliam funkcijonavimui. Treoninas reguliuoja riebalinio bei raumeninio audinių susidarymą.

Lizino aminorūgštis – svarbi antikūnų susidarymui, ji puikiai apsaugo nuo kai kurių virusų, pvz. herpes.  Taigi, ši amonorūgštis turi antivirusinių savybių. Lizinas įtakoja vaikų ir suaugusių žmonių kaulų stiprumą bei skatina jų augimą.

Fenilalaninas labai svarbus nervų sistemos funkcijai, padeda valdyti depresiją, palaiko normalią centrinę nervų sistemą, teigiamai įtakoja nuotaiką ir reguliuoja apetitą. Fenilalanino nerekomenduojama vartoti tiems žmonėms, kurie jaučia migreninius galvos skausmus ar serga hipertenzija (padidėjusiu kraujospūdžiu).

Histidinas – ta esminė aminorūgštis, kuri būtina lytinei funkcijai palaikyti, pasisavinti geležį bei  itin svarbi virškinimo sulčių išsiskyrimui. Ypač rekomenduojamas su šiomis problemomis susiduriantiems žmonėms.

Triptofanas yra žinomas kaip laimės hormono – seratonino – šaltinis. Jo dėka gerėja nuotaika bei mažėja depresijos lygis. Tačiau triptofanas turi būti vartojamas, laikantis instrukcijų, nes didesnis jo kiekis (daugiau nei 1 g) gali padidinti mieguistumą.

Esminės aminorūgštys nuo kitų skiriasi tuo, kad organizme pačios nepasigamina, tad pagrindinis šaltinis – maistas. Jeigu organizme pristinga nors vienos šios aminorūgšties, gali sutrikti baltymų sintezė, tiesiogiai įtakojanti raumenims.

Manoma, kad papildomas aminorūgščių vartojimas yra reikalingas ne tik sportuojantiems žmonėms, bet ir veganams bei vegetarams. Pastaroji žmonių grupė vien tik iš augalinių baltymų nepasisavina visų būtinų aminorūgščių. Tad besilaikant dietų ar vartojant tik augalinius produktus, rekomenduojama vartoti maisto papildus su aminorūgštimis. Tokiu būdu organizmas gaus reikiamų medžiagų. Sportininkai daugiausiai vartoja leucino, isoleucino bei valino aminorūgščių maisto papildus.

Moterys, kurios nori atsikratyti nereikalingų kilogramų, dažniausiai pasirenka dietas. Tačiau ilgalaikis dietos laikymasis, atsisakymas svarbių ir naudingų organizmui maisto produktų, nualina organizmą, pablogina sveikatą bei susilpnina imuninę sistemą. Tad labai svarbu papildomai vartoti aminorūgštis tam, kad turėti energijos bei atstatyti organizmą.

Aminorūgščių funkcija baltymuose

Aminorūgštys yra labai svarbi organizmo statybinė medžiaga. Baltymai organizme skyla į aminorūgštis, anglies dvideginį ir vandenį. Baltymai dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų ir atlieka svarbius ,,darbus’’.

Pagrindinės baltymų funkcijos yra sekančios:

• Atnaujina ir sintetina ląsteles;
• Užtikrina rūgščių-šarmų pusiausvyrą;
• Dalyvauja kraujo transportavime;
• Formuoja antikūnus;
• Dalyvauja fermentų ir hormonų gamyboje;
• Yra pagrindinis energijos šaltinis;
• Palaiko elektrolitų ir skysčių pusiausvyrą.

Baltymai, kurių sudėtyje yra visos nepakeičiamos aminorūgštys, randami gyvulinės kilmės produktuose – mėsoje, žuvyje, pieno produktuose ir kiaušiniuose. Jeigu baltymuose trūksta bent vienos nepakeičiamos aminorūgšties, jie yra laikomi nepilnaverčiais ir turi žemą biologinę vertę. Prie tokių produktų galima priskirti augalinės kilmės produktus, tokius kaip pupelės, žirniai, lęšiai, daržovės, kviečiai, javai, ryžiai ir avižos.

Tačiau, vartojant skirtingus nepilnaverčių baltymų šaltinius, galima surinkti visą nepakeičiamųjų aminorūgščių kompleksą. Norint žinoti baltyminių produktų biologinę vertę, reikia žinoti ir jų įsisavinimą. Dažniausiai visa informacija pateikiama ir randam produkto aprašymuose.

Aminorūgščių paros norma

Per parą rekomenduojama apie 15% aminorūgščių visų suvartotų kalorijų kiekyje. Organizmui, nepakankamai gaunant aminorūgščių, gali sutrikti medžiagų apykaita, sutrikti dėmesio išlaikymas bei susikaupimas. Dėl aminorūgščių trūkumo gali pablogėti ir atmintis. Tačiau, jeigu organizmas gauna per didelį kiekį aminorūgščių, tai gali pakenkti kepenų ir inkstų veiklai, gali padidėti cholesterolio kiekis kraujyje.

Yra nustatyta, kad daugiausiai aminorūgščių yra:

• vištienoje – 18-22%,
• jautienoje – 19-20%,
• avienoje 16-20%,
• kiaulienoje (o mažiausiai) – (apie 14%).

Yra žinoma, kad aminorūgščių poreikis yra didesnis jauniems organizmams, ypač augantiems vaikams, taip pat sportuojantiems ar intensyviai dirbantiems fizinį darbą. Tad labai svarbų vaidmenį vaidina tinkama mityba bei vartojami maisto produktai. Dėl papildomo aminorūgščių poreikio  rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys, ko trūksta jūsų organizmui.

Standartinių aminorūgščių lentelė

Informacija iš Vikipedijos