Русский
Vitaminas D – mūsų šalyje saulės niekada nebūna per daug… Ir nors kartais pykstame ant mūsų klimatui nebūdingų karščių vasaros metu, turėtume džiaugtis saulės teikiama šiluma bei jos neginčytina nauda mūsų organizmui.
Žiemos sezono metu saulėtų dienų Lietuvoje būna labai mažai (apie 30 val. per mėnesį), tad tikėtis, kad saulės spindulių dėka mūsų organizmas pagamins pakankamą kiekį vitamino D – tiesiog nerealus…Lietuvoje saulės spindulių teikiama didžiausia nauda organizmui pastebima gegužės-rugpjūčio mėnesiais, o tinkamiausias dienos laikas – vidurdienis.
Tad likusiais metų mėnesiais vitamino D trūkumas pasireiškia daugeliui žmonių. Specialistai rekomenduoja išbūti saulėje kasdien bent apie 10 minučių, kad organizmas apsirūpintų pakankamu kiekiu vitamino D. Lietuvoje to padaryti kasdieną nepavyksta, tad siūloma papildomai suvartoti apie 5 mikrogramus vitamino D.
Apie vitamino D svarbą ir naudą kiekvieno žmogaus organizmui yra daug ir įvairios informacijos. Labai svarbu pažymėti pagrindinius, mokslo įrodytus bei pagrįstus faktus apie vitamino D ypatumus.
Vitaminas D yra dviejų formų: vitaminas D2 ir vitaminas D3. Vitamino D2 gauname kartu su augaliniu maistu, o vitamino D3 – su gyvulinės kilmės maistu. Abi vitamino D formos yra geros, bet vitaminas D3 veikia ilgiau, tad yra veiksmingesnis nei vitaminas D2.
Vitaminas D yra tirpus riebaluose, tad jis gali kauptis organizme, nes iš organizmo pasišalina pakankami lėtai. Vitamino D gauname per odą saulės dėka, su maisto produktais ir papildais. Vitaminas D maiste randamas riebiose žuvyse (lašišoje, skumbrėje, tune, sardinėse, kai kurių žuvų kepenų gaminamuose žuvų taukuose) bei kiaušinio trynyje. Su maisto produktais gaunama tik nedidelė vitamino D dalis – apie 10-20%.
Ar pakankamai vitamino D atsargų yra žmgaus organizme, parodo tyrimo rezultatai.
Kuo svarbus ir naudingas vitaminas D?
- Palaikyti normaliai imuninės sistemos veiklai;
- Užtikrinti pakankamas raumenų funkcijas;
- Palaikyti normaliam kaulų ir dantų funkcionavimui;
- Svarbus kalcio, magnio ir fosforo įsisavinimui;
- Būtinas vaikų kaulų augimui bei bendram organizmo vystymuisi;
- Gerai odos būklei palaikyti;
- Streso bei depresijos mažinimui;
- Nervų būklei gerinti;
- Smegenų veiklai aktyvinti;
- Turi įtakos širdies ir kraujagyslių veiklai bei arterinei hipertenzijai;
- Kokybiškam miegui palaikyti;
- Regėjimui gerinti;
- Žarnyno veiklai gerinti;
- Pomenopauzės laikotarpiui palengvinti;
- Antsvorio mažinimui;
- Nėščiųjų savijautos gerinimui.
Pagrindiniai požymiai, kad organizmui trūksta vitamino D
Jei dažnai jaučiamas nuovargis, trūksta energijos bei nuolatos lydi prislėgta nuotaika – galimas per mažas vitamino D kiekis organizme. Šie simptomai ypač būdingi darbingo bei vyresnio amžiaus žmonėms. Vitamino D trūkumas gali sukelti net depresiją, kurią vėliau tenka kantriai ir ilgai gydyti.
Esant smarkiam plaukų slinkimui, varginant nugaros ir raumenų skausmui, lėtai gyjant žaizdoms – visa tai ženklai, rodantys, kad reikia pasitikrinti vitamino D kiekį organizme. Trūkstant vitamino D, gali atsirasti skausmas šonkauliuose bei kojose, nes vitaminas D dalyvauja kalcio įsisavinime. Pakankamas šio vitamino D kiekis organizme saugo nuo osteoporozės, nes iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną.
Vitamino D lygis organizme gali keistis dėl pasikeitusio gyvenimo būdo ar mitybos režimo. Tad kiekvienam žmogui reikėtų pačiam stebėti savo gyvenseną ir atsižvelgti į individualius organizmo ypatumus.
Organizmo reakcija į vitamino D perteklių
Atsiradus vidurių užkietėjimui, troškuliui, varginant pykinimui ir net vėmimui, jaučiant silpnumą raumenyse reiškia, kad organizmas pagamino per daug vitamino D. Jo gausa organizme padidina bendrą nervų sistemos dirglumą, kalcis kaupiasi įvairiuose organuose, ko pasekoje žmogus gali susirgti akmenlige bei inkstų ligomis.
Jei šie požymiai progresuoja, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir kuo greičiau atlikti vitamino D tyrimus. Tik juos atlikus, skiriamas atitinkamas gydymas. Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie turi padidėjusį cholesterolio kiekį organizme, vitaminą D turėtų vartoti atsargiau, neperdozuojant, nes gali išsivystyti aterosklerozė.
Vitamino D paros norma organizme
Vitamino D rekomenduojamos paros dozės pagal amžių:
- Kūdikiams ir vaikams iki metų – 400-600 TV per dieną;
- Vaikams ir paaugliams iki 18 metų – 600-1000 TV per dieną, priklausomai nuo kūno svorio ir buvimo saulėje;
- Suaugusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms – 800-2000 TV per dieną priklausomai nuo kūno svorio ir buvimo saulėje;
- Nėščiosioms antrą nėštumo trimestrą – 1500-2000 TV.
Vitamino D svarba kūdikiams ir vaikams
Pakankamas vitamino D kiekis ypač būtinas naujagimiams, nes pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais gali išryškėti rachitas – fosforo ir kalcio apykaitos sutrikimas kūdikio organizme, kuris gali pažeisti daugelį organizmo sistemų. Kūdikis tampa irzlus, gausiai prakaituoja, ypač pakaušio srityje, jautriai reaguoja į aplinkoje esančius garsus, sutrinka ir išsibalansuoja jo miegas.
Tik atlikus vitamino D tyrimą, gydytojas paskirs reikiamą papildomą vitamino D dozę. Kūdikiams papildomai skiriami vitamino D lašiukai – patogesniam bei saugesniam vartojimui. Nustatyta, jei kūdikis yra maitinamas mamos pienu ir jai taip pat trūksta vitamino D, jo papildomai skiriama tiek kūdikiui, tiek mamai. Vyresnio amžiaus vaikams išlieka panašūs simptomai, trūkstant vitamino D. Jo trūkumui kompensuoti, šeimos gydytojas skiria vitamino D vartoti papildomai.
Ilgametė gydytojų patirtis bei praktika rodo, kad net apie 50% tirtų žmonių organizme trūksta vitamino D, tad papildyti jų atsargas yra būtina. Pasiekus kritinę ribą (apie 36 nmol/l ), atsiranda pagrindas kaulų irimo procesui vykti. 2007 m. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad mūsų šalies gyventojai su maistu gauna maždaug 4 kartus mažiau vitamino D, nei jos yra rekomenduojama gauti per parą.
Daugiau informacijos: wikipedija
