Natūralūs vitaminai – natūralių ir sintetinių vitaminų skirtumai

Naturalus vitaminaiNatūralūs vitaminai – kai kalbama apie natūralumą ir ekologiškumą mityboje, suprantame, kad tai tiesiogiai tausoja ir saugo mūsų sveikatą bei stiprina imuninę sistemą. Ką vartoti – natūralius ar sintetinius vitaminus, norint būti sveikiems ir energingiems? Kurie vitaminai  geriau ir lengviau įsisavinami ir kurių nauda organizmui yra stipresnė?

Kitas, dažnai užduodamas klausimas iškyla, kodėl gi rekomenduojama vartoti maisto papildus, jei maitinsimės sveikais ir šviežiais produktais? Pagrindinė viso to priežastis ir atsakymas būtų sekantis: tik nedidelė dalis maisto produktų, papuolantys ant mūsų stalo yra natūraliai švieži ir ekologiški.

Daržovių, vaisių, mėsos ir kitų šviežių produktų auginimo ar laikymo sąlygos yra specifinės, dažnai brangiai kainuojančios, tad ne visuomet su šviežiais produktais, tiekiamais į rinką, patenkinamas maksimalus vitamininių medžiagų poreikis. Todėl į pagalbą papildyti organizmą būtinais vitaminais, rekomenduojama vartoti natūralius ar sintetinius vitaminus.

Vitaminai yra skirstomi į keturis, riebaluose tirpius vitaminus (A,D,E ir K) ir į devynis tirpstančius vandenyje (aštuoni B vitaminai ir vitaminas C). Jie negali būti kaupiami organizme, dėl to turi būti vartojami dažnai, siekiant palaikyti tinkamą sveikatą.

Riebaluose tirpstantys vitaminai gali kauptis kūne, tad vartoti kasdien jų nereikia. Vandenyje tirpūs vitaminai yra lengvai pašalinami iš organizmo.

Natūralūs vitaminai ir jų privalumai

Kas gi yra natūralūs vitaminai? Natūralūs vitaminai gaminami arba išgaunami iš augalinės kilmės produktų. Išgavimo procesas yra gana sudėtingas, todėl brangus ir dėl šios priežasties įtakojantis galutinę produkto kainą.

Pagrindinis natūralių vitaminų privalumas tas, kad mūsų organizmas  lengvai atpažįsta ir metabolizuoja natūralias medžiagas. Natūralūs vitaminai puikiai veikia odą, endokrininę ir hormoninę sistemą bei kitus organus.

Labai svarbu su maistu gauti visas reikalingas maistines medžiagas: baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mineralų, fermentų. Jei nors vienos iš šių medžiagų organizmas negauna, tuomet nukenčia sveikata ir stokojama gyvybingumo ir energijos.

Panagrinėkime pagrindinių, dažniausiai vartojamų natūralių vitaminų požymius ir naudą žmogaus organizmui.

Natūralus vitaminas A – tai riebaluose tirpios medžiagos, iš kurių svarbiausia – retinolis. Vitamino A provitaminas – beta karotinas, iš kurio kepenyse gaminamas vitaminas A.

Vitaminą A, priklausomai nuo jo cheminės struktūros, vadina retinoliu, retinaliu arba retinoidu.

Vitamino A gausu gyvūninės kilmės maisto produktuose – žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės kepenėlėse, jautienos kepenyse, piene, grietinėlėje, grietinėje, fermentiniame sūryje.

Beta karotino daugiausia yra morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse bei abrikosuose. Kadangi vitaminas A pasisavinamas su riebalais, morkas ar jų sultis patartina gerti su lašeliu aliejaus ar riebalų.

Vitaminas A būtinas ląstelėms augti ir daugintis. Jo dėka užtikrinama normali organizmo būklė. Trūkstant vitamino A, oda ir gleivinė sausėja, odoje atsiranda įtrūkimų, labai sumažėja atsparumas infekcijoms.

Vitaminas A būtinas palaikyti geram regėjimui.

Vitaminas C arba kitaip vadinama askorbo rūgštis – tai vandenyje tirpstantis vitaminas, reikalingas kai kurioms organizmo funkcijoms palaikyti bei apsisaugoti nuo įvairių peršalimo ligų. Dauguma gyvūnų patys sintezuoja šį vitaminą, bet žmonės to negali, deja.

Pirmą kartą, kaip didelis mokslo pasiekimas, vitaminas išskirtas 1928 m., o 1932 m. įrodyta jo nauda užkertant kelią skorbutui (iš ko ir kilo vienas iš pavadinimų: a + skorb).

Natūralaus vitamino C daugiausiai randama citrusiniuose vaisiuose ir įvairiose daržovėse. Vitaminas C  nuo seno žinomas kaip stipriausias antioksidantas, kuris aktyviai dalyvauja kolageno sintezėje ir daugybėje kitų organizmo cheminių reakcijų.

Vitamino C kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo.

Natūralus Vitaminas E tirpsta riebaluose, yra atsparus karščiui, organizme kaupiasi riebaliniuose audiniuose. Geriau organizmas pasisavina ir dvigubai veiksmingiau veikia natūralaus vitamino E dėka.

Natūralaus vitamino E randama grūduose ir sėklose bei iš jų išspaustuose aliejuose. Vitaminas E – svarbus antioksidantas, saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio, slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. Geriausia natūralaus vitamino E sudėtis yra visa jo šeima – 4 tokoferoliai ir 4 treanoliai.

Vitamino E gausu motinos piene, todėl toks pienas laikomas kūdikio sveikatos šaltiniu.

Natūralus vitaminas D – (kalciferolis) – tai grupė riebaluose tirpstančių panašių medžiagų, priskiriamų vitaminams. Su maistu gaunamas ergosterolis ir cholesterolis, kurie veikiant ultravioletine šviesa organizme paverčiami vitaminais D2  ir D3.

Vitamino D yra specialiai praturtintame maiste, pavyzdžiui, piene, taip pat kai kuriuose produktuose – riebiose lašišose, silkėse, unguriuose, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje.

Kaip ir visur gamtoje, taip ir vartojant bet kokius trūkstamus natūralius vitaminus, būtinas balansas. Per didelis kiekis natūralių vitaminų gali ne padėti, o pakenkti bendrai sveikatai ar atskiriems organams. Tad įsigijus natūralių vitaminų, atidžiai perskaitykite vartojimo instrukciją ir laikykitės  nurodytų rekomendacijų.

Sintetinių vitaminų viešpatavimas maisto papildų rinkoje

Sintetiniai vitaminai buvo sukurti ,,pamėgžioti’’ natūralius vitaminus. Farmacinės kompanijos, pasitelkusios mokslininkų žinias ir patirtį kasmet sukuria vis daugiau sintetinių vitaminų įvairiomis formomis:

tablečių, kapsulių, želė kapsulių ar miltelių. Neteisingas ar perteklinis sintetinių vitaminų vartojimas gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai, nes yra linkę kauptis riebaliniame audinyje, o tai savo ruožtu gali sukelti įvairias alergines reakcijas ar rimtų organizmo funkcijų sutrikimų.

Vieni sintetiniai vitaminai yra gaminami, naudojant kaip pagrindą natūralias medžiagas, tačiau priderinant kitas – nenatūralias.

Pavyzdžiui, labai paplitę dumblių produktai, kuriuos kaip pagrindą įdeda į produktų sudėtį, tačiau paskaičius sudėtinių dalių sąrašą, sudėtyje galima pamatyti kitų sintetinių vitaminų ar maistinių medžiagų. Tad kai kurie gamintojai tokius savo produktus linkę vadinti ,,natūraliais’’, nors tai nėra pilnai natūralūs produktai.

Iki šiol buvo atlikta nemažai tyrimų apie natūralius ir sintetinius vitaminus, apie jų skirtumus, kurie parodė, kad sintetiniai vitaminai yra 50-70% mažiau biologiškai veiklūs nei natūralūs vitaminai.

Kokius vitaminus rinktis – sintetinius ar natūralius, spręsti jums patiems, o geriausia pasitarti su gydytojais ar farmacininkais.

Kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbu ne tik gauti mineralinių medžiagų, bet ir įsisavinti reikiamą jų kiekį. Nors moksliškai įrodyta, kad organizmas įsisavina apie 90% angliavandenių, baltymų ir riebalų,  o vitaminų ir mineralinių medžiagų įsisavinimas yra mažesnis – su maistu organizmas gali įsisavinti iki 2/3 visų mineralų per dieną. Didelę įtaką savijautai turi žmogaus amžius, lytis ir sveikatos būklė.

Dar labai svarbu žinoti, kokių medžiagų trūksta organizme. Tad patariama kreiptis į šeimos gydytoją ir aptarti, kokie konkretūs tyrimai yra reikalingi individualiai. O norintiems sustiprinti imunitetą, padės vitaminas C bei cinkas (jo gausu moliūgų sėklose).

Bene dažniausia nuovargio priežastis yra geležies trūkumas,  o spirulinoje bei kviečių želmenyse jo yra gausu. B grupės vitaminai ir betakarotinas labai veiksmingi, siekiant pagerinti odos, nagų bei plaukų būklę. Virškinimo gerinimui naudojamos balkšvojo gysločio sėklos. Šiuos ir daugelį kitų patarimų galima rasti įvairioje literatūroje bei internetinėse svetainėse.