Antioksidantai – nauda organizmui

Antioksidantų nauda žmogaus organizmui

antioksidantai naudaLaisvojoje enciklopedijoje Vikipedijoje nurodomas tikslus apibrėžimas antioksidantams apibūdinti. Taigi, antioksidantai – maisto priedai, kurie pailgina maisto produktų vartojimo laiką ir apsaugo juos nuo oksidacijos. Antioksidantai taip pat pagerina maisto produktų skonį ir išvaizdą.

Jie įsiterpia į autooksidacines reakcijas, sudaro patvarius junginius su maisto medžiagomis ir neleidžia toliau oksiduotis maisto produktui. Antioksidantai padeda atitolinti ląstelių pažeidimus ir gali užkirsti jiems kelią.

Vartojant antioksidantus, organizmas apsaugomas nuo oksidacinio streso, kurį sukelia nestabilūs atomai arba kitaip kenksmingi laisvieji radikalai, kurie gali padidinti vėžio, širdies ligų ir kitų lėtinių susirgimų bei sveikatos problemų riziką.

Kad geriau suprasti antioksidantų reikšmę žmogaus savijautai ir sveikatai, panagrinėkime detaliau. Kaip minėjome, antioksidantai yra maisto priedai. Tai – natūralios ar sintetinės cheminės medžiagos,  kurių gausu maisto produktuose.

Šios medžiagos padeda išlaikyti, sustiprinti ar susilpninti tam tikras maisto produkto savybes arba suteikti papildomų, tokių kaip skonis, kvapas ir išvaizda. Daugelis maisto priedų yra naudojami nuo gilios senovės.

Yra nuo seno žinoma, kad konservavimui buvo naudojamas actas, sūdymui – valgomoji druska, o vyno gaminimui buvo naudojamas sieros dioksidas. Jau nuo antrosios XX a. pusės, sparčiai besivystant maisto pramonei, buvo pradėta naudoti daug naujų natūralių bei sukurta nemažai sintetinių maisto priedų.

Oksidacijos reakcija – cheminė reakcija, kuriai vykstant pakinta vieno arba kelių reaguojančių elementų oksidacijos laipsnis. Tai iliustruojantis pavyzdys galėtų būti greitai gendantys maisto produktai – žuvis, mėsa, vaisiai. Jie, veikiami deguonies, greitai sugenda.

Tai – oksidacijos procesas. Valgydami oksidacijos paveiktus maisto produktus, į mūsų organizmą patenka oksiduotos medžiagos, kurioms patekus į organizmą didėja oksidacija kūne. Tad antioksidantai yra oksidaciją stabdančios medžiagos.

Antioksidantų rūšys

Itin daug natūralių antioksidantų randama augalinės kilmės maisto produktuose, ypač daržovėse, salotose ir žaliojoje arbatoje. Juose gausu vitaminų A, E ir C. Augalai natūraliu būdu gamina antioksidantus, kad išvengtų oksidacijos proceso.

Valgydami natūralius  produktus sustipriname antioksidantines organizmo savybes. Šviežių daržovių ir vaisių sultys, geriamos ką tik išspaustos – pats tikriausias geros sveikatos šaltinis. Ilgiau pastovėjusios, net ir vėsiomis sąlygomis laikomos, jos praranda dalį naudingų ir vertingų savybių.

Tą patį galima pasakyti ir apie šviežius, supjaustytus ir laikomus produktus. Oksidacijos procesai prasideda itin greitai.

Jei jau prabilome apie šviežumą, viena mūsų vartojamo maisto produktų grupė gali būti itin kenksminga mūsų organizmui – tai su aliejumi gaminti gatavi produktai. Augaliniuose aliejuose yra daug nesočiųjų riebalinių rūgščių, kurių molekulinė sandara palyginti nestabili.

Patekusios į organizmą tokios rūgštys lengvai jungiasi su taip pat nestabiliu aktyviuoju deguonimi. Tada susidarantys riebalų oksidai paspartina organizmo „rūdijimą“, senėjimą ir sukelia civilizacijos ligas.

Natūralūs antioksidantai gaminami iš sojos, žaliosios ir juodosios arbatos, kavos, raudonojo vyno, erškėtrožės, šalavijo, citrusinių vaisių, svogūnų, alyvuogių ir kitų. Šiuose produktuose gausu  vitaminų C, E, karotino.  Antioksidantų yra daugelyje šviežių ir sveikų produktų.

Kokie vaisiai ir uogos turi daug antioksidantų?

Dauguma vaisių ir uogų turi antioksidantų, skiriasi tik juose esanti koncentracija. Tad jeigu valgome įvairų maistą, savo organizmą galime aprūpinti skirtingų rūšių antioksidantais. Kuo daugiau vaisių, uogų ir daržovių valgysite, tuo būsite sveikesni.

Suprantama, savo darže ar sode užauginti vaisiai ir daržovės – patys sveikiausi. Tačiau neturint tokios galimybės, galima šviežesnius produktus įsigyti turguje ar pas ūkininkus.

Žinoma, kad mėlynėse, gervuogėse ir avietėse yra gausu antioksidantų-proantocianidinų. Šiuose vaisiuose ir braškėse dar yra elaginės rūgšties – bioaktyvios medžiagos. Arbūzas vertinamas dėl didelio likopeno kiekio.

Citrusiniuose vaisiuose (citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), raudonosiose vynuogėse ir kiviuose galima rasti karotinoidų, flavonoidų ir kitų svarbių antioksidantų. Beje, valgyti šviežius vaisius ir daržoves yra sveikiau nei gerti iš jų spaustas sultis.

Kokios daržovės pasižymi dideliu kiekiu antioksidantų?

Antioksidanto gliutationo turi avokadai. Morkos, špinatai, žalieji pipirai turi daug beta karotino, kuris įtakoja jų spalvą. Pomidoruose gausu likopeno bei glutationo. Valgant pomidorus ar salotas su alyvuogių aliejumi, jų antioksidantai geriau pasisavinami.

Špinatai ir česnakai turi labai daug antioksidantų, o česnakas papildomai dar pasižymi antivirusinėmis bei antiuždegiminėmis savybėmis.

Įvairių antioksidantų daug riešutuose, ankštinėse daržovėse, juodajame šokolade, sėklose ir priekoniuose.

Nuo seno žinoma, kad žalioji arbata – geriausia apsauga nuo senėjimo. Tai – jaunystės eliksyras dėl antioksidantų gausos. Tačiau žaliosios arbatos gerti daug – žalinga, ne daugiau nei 4 puodeliai per dieną yra norma.

Antioksidantų nauda mūsų organizmui

  • Lėtina senėjimo procesus;
  • Stiprina širdies-kraujagyslių sistemą, gerina inkstų ir kepenų veiklą;
  • Lėtina regos pokyčius senstant;
  • Stiprina imuninę sistemą;
  • Palaiko nervų sistemos ir galvos smegenų funkcijas;
  • Apsaugo odą nuo ultravioletinių spindulių, padeda išsaugoti elastingumą bei drėgmę;
  • Gerina atmintį;
  • Atstato jėgas po fizinio krūvio.

Kai kurie mineralai taip pat apsaugo organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio:

Selenas palaiko širdies, kepenų, plaučių ir kraujo ląstelių sveikatą. Šis svarbus mineralas stimuliuoja antikūnų atsaką į skausmingus dirgiklius (infekciją), apsaugo membranas nuo pažeidimų. Maistinių medžiagų trūkumas gali paskatinti laisvųjų radikalų procesus organizme.

Cinkas skatina vitamino A absorbciją, DNR ir RNR atstatymą, palaiko normalią tokoferolio koncentraciją organizme, apsaugo žmogaus genomą nuo laisvųjų radikalų.

Varis normalizuoja ląstelių apykaitą, priešinasi agresyviems oksidatoriams. Dėl vario trūkumo organizme sumažėja atsparumas peršalimui ir  infekcijoms.

Chromas dalyvauja angliavandenių ir riebalų apykaitoje. Tai padidina rezervinį kūno pajėgumą, pagreitina gliukozės virsmą glikogenu ir padidina ištvermę.

Manganas – antioksidantas, kuris dalyvauja gaminant superoksido dismutazę, kuri apsaugo polinesočiųjų ląstelių membranų riebalų rūgštis nuo laisvųjų radikalų atakos. Manganas pagerina tokoferolio, vitaminų C ir B absorbciją.

Antioksidantai – vitaminų svarba antioksidaciniuose procesuose

Jeigu organizmui stinga vitamino A gali sutrinkti skrandžio, kepenų veikla. Neretai pablogėja regėjimas, jaučiamas bendras organizmo nusilpimas ar nuovargis.

Esant nepakankamam kiekiui B grupės vitaminų gali sutrikti medžiagų apykaita, pradėti tirpti rankos bei kojos, sutrikti širdies ritmas, padidėja dirglumas.

Kuomet organizme trūksta vitamino C, dažniau sergama įvairiomis peršalimo bei infekcinėmis ligomis, mažėja darbingumas, pablogėja miegas, prastėja nuotaika, silpnėja žmogaus atsparumas ligoms bei stresams.

 Vitaminas D, kaip žinome, dalyvauja mineralinių medžiagų apykaitoje, todėl jo stygius sutrikdo kaulų mineralizaciją, tai parodo minkštėjantys kaulai.

Trūkstant vitamino E, gali kankinti aukštas arba žemas kraujospūdis, atsirasti migreniniai skausmai bei rizika susirgti onkologinėmis ligomis. Taigi, suprastėja žmogaus savijauta.

Bendrai dėl vitaminų stokos sutrinka dauguma organizme vykstančių biocheminių procesų, tarp jų ir antioksidacinių medžiagų, gamyba. Pagrindiniai antioksidantai, kuriuos žmogus turi gauti su maistu, yra beta karotinas, vitaminai C ir E bei selenas.

Yra žinoma, kad šiandien apie 50% žmonių organizme trūksta vitamino A, o net 85% trūksta askorbo rūgšties ir mineralų. Kaltas yra emocinis ir fizinis stresas, dėl kurių padidėja maistinių medžiagų eikvojimas. Neigiamą įtaką turi ir tokie veiksniai kaip dirvožemio būklės prastėjimas, aplinkos tarša ir nesubalansuota mityba.

Biologiškai aktyvių priedų pavidalo antioksidantai visiškai padengia organizmo poreikį naudoti naudingus junginius, apsaugo nuo oksidantų, laisvųjų radikalų, blokuoja nitrozaminų susidarymą, neutralizuoja žalingą švino poveikį eritrocitams, nervų sistemai ir stiprina imunitetą.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

17 + 17 =

Mes naudojame slapukus, kad pagerintume jūsų patirtį mūsų svetainėje. Naršydami šioje svetainėje sutinkate, kad mes naudojame slapukus.