Moters sveikata

Kiekvieno žmogaus sveikata yra kelias į ilgą išsvajotą gyvenimą. Juk kas nenori sulaukti garbios senatvės ir džiaugtis savo gyvenimo pasiekimais, šeima ir tuo pačiu – puikia sveikata. Tačiau vien tik gerų norų ir svajonių nepakanka.

Kaip žinia, yra daug puikių patarimų ir teorijų, knygų bei  mokslinių straipsnių, tinkančių tiek gerai moters, tiek vyro sveikatai palaikyti.

Bet sutikite, kad moters organizmas – jautresnis ir tuo ypatingesnis, nes link 50-ies metų amžiaus moterys sulaukia labai sudėtingo ir ilgo menopauzės laikotarpio, o kur dar buvę nėštumai ir gimdymai?…Kaip keliaujant gyvenimo keliu, suteikti pagalbą savo kūnui, protui ir sielai?

Moters sveikatos gerinimo būdai

Yra keletas itin svarbių prevencinių priemonių, dažniausiai keliančių problemų ir rūpesčių  moters sveikatai. Aptarkime pagrindines iš jų.

Širdies ir kraujagyslių problemos

Širdies ir kraujagyslių savalaikė diagnostika bei prevencija. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, moterų mirtingumas nuo širdies ligų vis dar išlieka lyderio pozicijoje.

Specialistų nuomone, didžiąja dalimi širdies ligų galima išvengti, subalansavus mitybą bei gyvenant kuo aktyvesnį bei judresnį gyvenimą. Ir nebūtinai tai reiškia konkrečių produktų atsisakymą ar didelį fizinį krūvį.

Tai labiau apie įprasto gyvenimo būdo pakeitimą į sveikesnį, judresnį bei mažiau stresuotą. Niekas kitas, tik pati moteris, gali sau padėti.

Kaip sužinoti, kokia jūsų širdies ir kraujagyslių būklė? Kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris pasiūlys atlikti biocheminį kraujo tyrimą, ištirs gerąjį ir blogąjį cholesterolį, kraujo riebalų kiekį.

Labai svarbu gydytojui papasakoti, jei pajautėte širdies permušimus, pasunkėjusį kvėpavimą ar skausmą krūtinės srityje. Tokiu atveju, jums bus paskirta atlikti elektrokardiogramą. Viena iš galimų širdies sutrikimų priežasčių – kraujo spaudimo svyravimai.

Tai didelis rizikos faktorius, tad sunormalizuoti kraujo spaudimą yra itin svarbu. Kartais užtenka pradėti labiau judėti bei sumažinti maisto porcijas ir kraujo spaudimas susitvarko ir išlieka normos ribose.

Dar vienas svarbus ir gan dažnas rizikos faktorius – cukrinio diabeto grėsmė. Ypač, jei turite antsvorio ar šeimoje yra jau sirgusių šia klastinga liga.

Krūtų vėžio problemos

Krūtų vėžio prevencijai skirti tyrimai. Moterys, kurių šeimoje yra sirgusių krūties vėžiu, gydytojas paskiria mamografinius tyrimus, nepriklausomai nuo amžiaus.

Ši liga, kaip ir daugelis kitų, vis jaunėja. Mamografija – tai krūtų rentgeno tyrimas, kurio metu labai anksti galima diagnozuoti klastingą ligą. O moterys, peržengusios 40 m. slenkstį mamografinį tyrimą turi atlikti kas du metus.

Savalaikis pasitikrinimas ne tik gelbsti laiku nustatyti ir pastebėti ligą, bet ir palengvina savijautą iki sekančio patikrinimo.

Tačiau vos pastebėjus krūtyje atsiradusį gumbelį, guzelį ar sukietėjimą, atsiradus išskyroms iš spenelių, kreiptis į specialistus reikia nedelsiant.

Kita prevenciškai atliekama procedūra krūtų ligoms diagnozuoti – krūtų echoskopija. Kokius tyrimus paskirti, nustato krūtų ligų specialistai.

Gimdos kaklelio vėžio problemos

Gimdos kaklelio vėžio prevencija. Gimdos kaklelio vėžys – antras pagal dažnumą moterų vėžinis susirgimas Lietuvoje. Per metus mūsų šalyje gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas apie 500 moterų, o net kas antra susirgusi šia liga moteris mirs.

Tad didelis mirštamumas nuo šios ligos įpareigoja kiekvieną moterį pastoviai tirtis ir prisižiūrėti. Statistika rodo, kad net 75% gimdos kaklelio vėžio atvejų galima išvengti laiku atlikus tyrimus ir nustačius diagnozę.

Kada pradėti tikrintis? Manoma, kad visos merginos ir moterys, sulaukusios 18 m. ir gyvenančios lytinį gyvenimą, kasmet arba kas du metus turi atlikti onkocitologinį tyrimą (gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas).

Šio tyrimo metu iš moters gimdos kaklelio paimamas ląstelių mėginys, siekiant nustatyti gimdos kaklelio ląstelių pokyčius.

PAP testas padeda gerokai sumažinti moterų mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio skaičių. Viena pagrindinių infekcijų, įtakojanti gimdos kaklelio vėžio išsivystymą – žmogaus papilomos virusas (ŽPV).

Storosios žarnos vėžys

Storosios žarnos vėžys dažniausiai aptinkamas vyresnėms nei 50 m. moterims. Nors dar visai neseniai buvo manoma, kad tai liga, daugiau aptinkama vyrams, šių dienų statistika parodo, kad ji neaplenkia ir vyresnio amžiaus moterų.

Šios rūšies vėžiui nustatyti atliekamas kolonoskopijos tyrimas, kurio metu ištiriama storosios žarnos būklė. Kolonoskopijos tyrimui labai svarbu tinkamai pasiruošti – vartoti žarnyną valančius vaistus, gerti daug vandens.

Kaip ir kitų ligų atveju – ankstyvas ligos diagnozavimas leidžia visiškai išgydyti ligą. Profilaktiškai rekomenduojama tirtis kas du metus vyresniame amžiuje. Tačiau, jeigu šeimoje buvo tokių susirgimų, verta kreiptis anksčiau nei 50 m. amžius.

Odos, plaukų bei nagų sveikata

Odos, plaukų bei nagų sveikata – tai ne tik išorinis grožis, bet ir bendra moters savijauta. Bet koks įtartinas odos darinys ar apgamas turi būti tinkamai ir laiku ištirti. Jei turite pigmentinių dėmių ar bėrimų, užtenka kreiptis pagalbos pas kosmetologą.

Tačiau, jeigu ant odos yra apgamų ar odos darinių, reikia kreiptis į gydytoją dermatologą. Toks specialistas apžiūrės problematiškas odos vietas dermatoskopu ir, esant būtinybei, paims ląstelių mėginį laboratoriniam tyrimui, t.y. biopsijai.

Kuo anksčiau kreipsitės į specialistus, tuo ramesnė galėsite jaustis. Laiku diagnozavus odos vėžį, net 97% ligonių pasveiksta.

Skilinėjantiems, slenkantiems bei lūžinėjantiems plaukams, silpniems nagams sveikatinti pasitelkite specializuotus maisto papildus ir specialistų konsultaciją. Nepalikite nieko savieigai – savaime niekas nepraeina…

Sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas

Sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas – geros savijautos ir sveikatos pagrindas. Turėdamos teorinių žinių ir rimtų siekių pakeisti savo įpročius, pasirūpinsite savo sveikata, atitolinsite senatvę bei prailginsite savo gyvenimą…

Pagrindinės sveikos gyvensenos taisyklės bet kurio amžiaus moterims yra šios: asmens higiena, žalingų įpročių atsisakymas, sveika mityba, fizinis aktyvumas, streso kontrolė ir valdymas, sveika aplinka bei tinkama medicininė priežiūra. Viena iš labiausiai aptarinėjamų taisyklių – sveika mityba.

Tai – maisto įvairovė, nuosaikingumas ir balansas. Jei sunku pačiai suformuoti subalansuotos mitybos principus, kreipkitės pagalbos į patyrusius bei licenzijuotus mitybos specialistus.

Subalansuota mityba – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų santykis.

Trūkstant pastarųjų, gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų. Tyrimų bei testų pagalba galima nustatyti, ko trūksta jūsų organizmui, o gydytojas parekomenduos, kokius vitaminus ar mineralus vartoti, kad papildyti organizmą ir padėti jam atsistatyti.